11 visai tokių kūl&badass dalykų apie Lietuvą

image001

Tarybiniais laikais labai pasistengė, kad mes į save pradėtume žiūrėti kaip į baudžiauninkų su vyžomis tautą. Baudžiauninkų ir žydšaudžių. I don’t say that mes tokie visiškai nebuvom. Nein. Mūsų buvo ir tokių, tai faktas. Kad mes nelabai miestus prisijaukinę buvom – irgi faktas. Kad mes turėjom problemų su skaitymu ilgą laiką, ilgai buvom neraštingi, irgi tiesa. Bet neklausykit tų, kurie suokia apie tai, kokie mes esam kaimai, baudžiauninkai ir nevykėliai. Arbaaa, kad esam maža agrarinė tautelė. Neklausykit. Neleiskit šikt sau ant galvos. Nes čia nu taip tiesiog leisit sovietinės propogandos kūrėjams pašypsot į ūsą. O lietuviškas charakteris yra per daug badass, kad leistų priešui šypsot į ūsą. Tad negalvokit taip apie save. Svieskit į tuos padarus, kurie šitaip piktžodžiauja, kokią atliekamą, savo negrįžtamai sulūžusią planšetę, kurios jie greičiausiai bijo labiau nei šėtonas kryžiaus, nesgi technologijos nesveika.

Netikit, kad mes kūl & badass & osom?

Palaukit, pamėginsiu įrodyti. Taip profaniškai, bet kiek ir kaip galėsiu. Pasistengsiu ir šaltinius numest, kad patikėtumėt. Ir pasistengsiu vengt visokių tradicinių faktų apie Lietuvą. Kai kuriuos turbūt esat girdėję. Bet pasistengiau sudėti kuo daugiau, ko greičiausiai nesat girdėję. Vengiau ir tokių, kur vienas aktorius turi lietuviško kraujo (dažniausiai litvakiško iš tikro) arbaa vieno iš “Šuns širdies“ veikėjų teismas vyko Vilniuje (neprisimenu tiksliai veikėjo, bet tikrai kažkurio teismas vyko Vilniuje. seniai skaičiau. anyways, kažkodėl man nepasirodė tai kaip kažkas ypatingesnio.)

Here we go, folks:

  1. Tarpukariu Lietuva buvo viena vienintelių Europos valstybių, kuri draudė ne tik komunistų partiją, bet ir nacionalsocialistų. Gal net vienintelė. Not sure. Kaip suprantu, tai buvo susiję su noru nusaugoti Klaipėdos kraštą. Bet still – mes įžvelgėm, ko dauguma neįžvelgė tada. Supratom, kad tai du lygūs viens kitam blogiai. Ir nelindom į subinę nei vienam iš žymiųjų ūsiukų.
  2. XVI a. apie tai, kokios lietuvaitės buvo badass sklandė posakiai ir legendos. Lietuvės našlės buvo kaip reikiant našlės – sugebėdavo prasukt neblogą versliuką iš velionio vyro dvarų. Žinoma, pagal to laiko papročius dvejus metus anos atgedėdavo. Bet vyro mirčiai neleisdavo būt savo stabdžiu. Beje, buvo visiškai nedavatkiškos, priešingai nei lenkės – apie lietuves sklandė net kažkoks toks posakis, kaip jos net Jupiterio neklausytų, jei jau rimtai užsinorėtų patenkinti geidulius. Ir šiaip raganėlės tokios. Radvilaitės kilmė lenkams nepatiko ir dėl to (šiaip ji ir pati buvo lengvoko būdo panikė, o ir ponas Ž. A. buvo šūdžius kaip reikalas asmeniniame gyvenime, bet šįkart ne apie tai).
  3. Lenkų bajorų tarpe buvo madinga būti lietuviškos kilmės. ĮSPĖJIMASJeigu jūs šitoj vietoj pagalvojot, kad čia “lOOOOOOOOLL NET LENKAM GĖDA BŪT LENKAIS dDdDDD“ tai jūs idiotas ir pamirškit, kad mane pažįstat. Aš rimtai. Ok, o dabar dar rimčiau. Ne vienas mano mylimas poetas Adam Mickiewicz Lietuvą labai mylėjo. Tarp tokių lenkų buvo ir Tadeusz Kosciuszko, kurio būta lenkų bajoro. Bet jis save neretai pavadindavo lietuviu. Savo testamente jis rašė: 1806.VI.28 d. “Know all men that I Thado Kosciusko, formerly an officer of the United States of America… am a native of Lithuania“
  4. Lietuva suteikė moterims balsavimo teisę pirmiau negu UK. Vo tau ir ateina tendencijos iš užusienio. Mes šituo klausimu aplenkėm britus. Tiesa, Elžbieta II, kai jai pasakė šitą faktą truputį susiraukė iš nepritarimo: britai buvo suteikę moterims balsavimo teisę su visokiomis išlygomis anksčiau nei lietuviai. Bet su išlygomis. Meanwhile lietuviai savo damom nusprendė visiškai pasikliauti jau sudarinėdami pirmąją konstituciją. Which means – badass.
  5. Spėkit, kas, sąjungoje su lenkais, sudarė antrąją konstituciją pasaulyje ir pirmąją Europoje 😉 😉 Kai frenchmanai kūrė savo konstituciją, viena akimi jie pasižiūrėdavo ir į mūsiškę.
  6. Spėkit, kas masiškai tiekė kokainą bolševikams. Kai man pasakė vienas gan autoritetingas žmogus šitai, aš nepatikėjau. Nu žinot kaip ten su tais mitais mūsuose atsitinka dalykų. Tai galvojau ir čia prisiklausė mitų. Bet tada ir per tv laidą šitą pamačiau. Ir supratau, kad dis shit’s about to be real. Koksą kontrabandiniu būdu tiekė su užsienio reikalų ministro žinia. Aišku, galop prisitiekėm ir narkatos atėjo pasiimti mūsų. Bet still. Sounds cool.
  7. Viena Jekaterinos II mirties versijų. Esti įvairių versijų, kaip ši gudri vokietaitė, valdžiusi Rusiją tvirta ranka, nusimiro. Viena yra ta, kad ją išnešė išsekusią iš haremo ir ji numiro lovoje. Bet yra ir kita versija, kad ją sutraukė šikančią ant tualeto. O kaip unitazą moteriškė buvo pasidariusi ATR karaliaus sostą. Taip tau ir reikia, boba, jeigu tai tiesa. One does not mess with a Lithuanian/Polish throne chair.
  8. Renesanso laikais mes buvom humanistai tokie visai. LDK baudžiakas, priešingai nei Lenkijos, teigė, jog jeigu nužudai benkartą (vaiką be tėvo), tu esi lygiai toks pats šūdžius kaip ir tas, kuris nukillino bet kokį kitą žmogų. Meanwhile Lenkijoje benkartas buvo laikomas žemiau už žmogų. Ir už jo nužudymą buvo skiriama mažesnė bausmė, o kartais ir išteisindavo. Nes benkartas jiems nebuvo žmogus. Lietuviai, remiantis jų baudžiaku, galvojo kitaip. Garbė humanizmui!
  9. MES pradėjom SSRS žlugimo fiestą. Šiaip apie sąjūdžius ir dalykus susigalvojo pirmiau estai nei lietuviai. Bet lietuviai labai užsivedė. Ir pirmi pasakė blogio imperijai atia. Ir tada buvo let the big fall of an empire begin. O mum dar aiškina, kad mes maži ir nereikšmingi. Svarbu ne ūgis, o smūgis, kaip ten liaudyje užsimenama.
  10. 1991-01-08 ir liaudies dainos. Kai dalyvavome V16 eisenoje, draugė pasakė, kad jai iš visų valstybinių dienų labiausiai patinka sausio 13 d.. Ir aš ją puikiai supratau. Man ši diena visada atrodė kažkas galinga mano sąmonei ir pasąmonei. Kai pradėjau bręsti, pradėjau suvokti ir tai, kad ši diena turėjo įžangą nuo maždaug Kalėdų. Ir būtent sausio 8-oji man buvo kažkas tokio badass: kai Kazimiera Prunskienė pakėlė kainas ar kažką tokio, į Seimo aikštę priplūdo daugybė rusakalbių, protestuojančių prieš naująją vyriausybę. Žinot kaip lietuviai juos išganė apart į juos purškiamo vandens tuokart? Pradėjo burtis ir užtraukė liaudies dainas. Ir taip dainuodami liaudies dainas pamažėl rusakalbius išgrūdo iš aikštės von. Jų kaupėsi, kaupėsi, ir protestuojantiems rusakalbiam beliko trauktis. Nežinau, man kai pasakodavo apie sausio įvykius, šitas labiausiai įstrigdavo. Tpsme tos mūsų liaudies dainos, pasirodo, turi kažkokią tinkamą funkciją. Ir tos ultrasopranai bobutės (nors tada tai turbūt nebuvo vien ultrasopranų bobučių reikalas tikriausiai) irgi. Mūsų tautoje visi turi savo f–ciją. Amazing.
  11. Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis buvo ekonomiškai stipriausios Sovietų Sąjungoj. Jep. Mums nebuvo ten ką veikti ir tokia sąjunga neskatino mūsų temptis. Dėl to ir išėjom.

Tai tiek šįkart.

Žadėjau pateikt šaltinius. Va jie. Kai kurie, nepapykit, gan apytikriai. Beje, kai kuriuos faktus, deja, paliksiu našlaičiais, be rašytinių, rimtų šaltinių. Nes tiesiog nebeprisimenu iš kur atplaukė tie faktai. Bet čia ne mokslinis darbas, gal nepapyksit:

  • “Istorijos detektyvai“. – LRT laida. Iš pradžių buvo ganėtinai š, bet kuo toliau, tuo įdomesnių reportažų jie susuka. Pažiūrėkit, kam įdomu. Žiauuuuriai įdomu ir įkvepia domėtis Lietuvos istorija. Bent mane.
  • prof. dr. V. Sruogienės “Lietuvos istorija“. Lyg ir ne pseudoistorikė jin kaip kokia Rosales. I really hope so.
  • Kuchovičiaus “Barbora Radvilaitė“ (gera knyga, tikrai rekomenduoju paskaityt)
  • “Ateities lyderiai“. Kažkada per LRT buvo tokia laida, intelektualinis žaidimas. Vienintelis, kuris man tikrai patiko. Ten išgirdau tą Jekaterinos II mirties versiją (vėliau kadantieškam filme pamačiau kitokią ir supratau, kad čia ne neginčytinas faktas, o versija).
  • Apie moterų balsavimo teisę pasakojo Česka Juršėnkė per vieną V16 renginį, kurį man teko stebėti ir aprašyti 🙂

Viskas. Tikiuos, nepasirodė kaip “o žinojot, kad elektros lempūtią rūsas yšrado“.

Reklama